Terapinis jojimas yra daugialypis intervencijos metodas, naudojamas vaikams ir suaugusiesiems, turintiems įvairių fizinių, pažintinių, emocinių ir raidos sutrikimų. Jau keletą dešimtmečių pripažintas naudingu, siekiant pagerinti fizinius, emocinius, socialinius, pažintinius, elgesio ir ugdymo įgūdžius.
Šiluma ir trimatis žirgo judesys perduodamas per raitelio kūną, palaipsniui padaro jį labiau atsipalaidavusį ir elastingesnį, mažina raumenų spazmus ir gerina pusiausvyrą, lankstumą, laikyseną ir koordinaciją, stiprina raumenis visame raitelio kūne, didina kraujotaką ir skatina geresnę bendra žmogaus sveikatos būklę. Žirgo žingsniavimas švelniai ir ritmiškai padeda judėti raitelio kūnui, atkartojant žmogaus eisenos judesius, todėl tie, kurie turi judėjimo sunkumų, atranda naują judėjimo laisvę, taigi terapinis jojimas gerina motorines žmogaus funkcijas.
Jojimas žirgais didina susikaupimą ir gerina mokymosi įgūdžius. Nors pirmi užsiėmimai raiteliui gali atrodyti kaip iššūkis, tačiau pabaigoje pajuntamas pasiekimo jausmas, padidėja pasitikėjimas savimi ir geresnis savęs vertinimas.
Tiems, kurie turi protinę negalią ar patiria emocinius sunkumus, su žirgu susiformavęs unikalus ryšys gali padidinti pasitikėjimą savimi, savigarbą ir kantrybę, taip pat gerina emocinę savijautą ir skatina atsipalaidavimą. Terapinis jojimas visame pasaulyje laikomas vienu iš geriausių būdų autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų socializacijai. Žirgas tampa jungiančia grandimi tarp vaiko vidinio pasaulio ir jį supančios realybės. Jojant vaikas lieka viduje savo saugaus ir įprasto pasaulio, bet tuo pačiu metu yra priverstas bendradarbiauti su aplinka.
Terapinio jojimo užsiėmimai yra skirti skatinti ugdyti individualius sugebėjimus, pagal iš anksto numatytus terapijos tikslus.
Terapinis jojimas gali būti naudingas visiems, tačiau keletas iš daugelio diagnozių, kurioms terapinis jojimas gali būti ypač naudingas:
- Dėmesio deficito sutrikimas
- Amputacija
- Nerimas
- Klausos sutrikimas
- Autizmo spektro sutrikimai
- Smegenų traumos
- Cerebrinis paralyžius
- Kognityviniai sunkumai
- Sulėtėjęs raidos vystymasis
- Dauno sindromas
- Smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžių sulėtėjęs vystymasis
- Kalbos sunkumai
- Mokymosi sunkumai
- Išsėtinė sklerozė
- Neurologiniai, psichologiniai, fiziniai ir (arba) psichiniai sutrikimai
- Sensorikos sutrikimai
- Traumos
- Regėjimo sutrikimas
Terapinis jojimas gerina bei lavina:
Fizinius sugebėjimus: raumenų tonusas, pusiausvyra, koordinacija, raumenų jėga, lankstumas, laikysena, eisena (gebėjimas vaikščioti), kvėpavimas, kraujotaka, medžiagų apykaita, jutiminis suvokimas ir integracija, savarankiškumas: rūpinimasis savimi ir mobilumas.
Psichologinius sugebėjimus: susikaupimas, problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas, įžvalga, motyvacija, savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi, emocijų identifikavimas ir raiška, mokymosi / praktikos sąvokos, pvz. raidės, skaičiai, spalvos, atstumai, formos ir kt.
Socialinius sugebėjimus: bendravimo įgūdžiai, tinkamo elgesio ir manierų mokymasis, žmonių ir gyvūnų ryšiai, ryšių užmezgimas, kitų vertinimas ir atsakomybės prisiėmimas.
Pasirengimas užsiėmimui
Atvykite likus 10–15 minučių iki numatyto užsiėmimo laiko. Tai suteiks raiteliui laiko išsirinkti tinkantį šalmą, persirengti batus ir t. t. tam, jog būti pasiruošusiems terapiniam jojimui.
Šalmai ir drabužiai
Visi raiteliai privalo dėvėti jojimo šalmus. Saugumo ir patogumo tikslais raiteliai turėtų apsirengti aptemptus drabužius. Laisvi ar plėvesuojantys drabužiai gali įkibti ir susipainioti į įrangą. Atkreipkite dėmesį, jog mūsų užsiėmimai vyksta lauke. Pasirūpinkite viršutiniais rūbais, ypač vėsesniais orais. Vasaros metu būtinai apsirenkite vėsiau. Raitelis turėtų avėti tvirtais batais, uždaru priekiu. Tėvai ar kiti lydintys asmenys kartais, jei pageidauja gali vaikščioti šalia žirgo ir raitelio, todėl svarbu taip pat pasirūpinti tvirtais, uždarais priekiais batai.
Asmenys, sergantys Dauno sindromu, turi būti pasitikrinę ir turėti gydytojo pažymą dėl Atlanto – aksialinio nestabilumo.